„Internete karantino nėra“ – tarptautinio įvertinimo sulaukęs VšĮ „Versli Lietuva“ projektas

Konferencijoje E-komercija 2020 dalyvavo VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė. Organizacija pirmojo karantino metu sėkmingai pradėjo, įgyvendino ir tebetęsia pagalbos verslui iniciatyvą „Internete karantino nėra“. D. Kleponė skaitė taip pat pavadintą pranešimą: „Internete karantino nėra: nuo fizinės prekybos į skaitmeninį eksportą.“ Po pranešimo papildomų klausimų D. Kleponei pateikė „APG Media“ vadovas.

  • Iniciatyva „Internete karantino nėra“ – nuostabi. Mes patys – „APG Media“ komanda – esame prisidėję prie šios iniciatyvos padėdami ir mokydami verslus. Taigi, kaip gimė šita mintis ir kokie tolesni planai?

  • Mintis gimė labai paprastai. Aš kaip tik per konferenciją dalinausi informacija, kad jau pačią pirmąją karantino dieną labai liūdna ėjau namo, pamačiau, kaip visur tuščia, pradėjau rašyti feisbuke, ragindama palaikyti Lietuvos verslą. Tada prisidėjo mano kūrybinga komanda. Jie sako: „Klausyk, kažką darome.“ Iš pradžių dar nežinojome, ko imsimės, bet pradėjome burti žmones… Pirma mintis buvo tiesiog reklamuoti, daryti sklaidą, kad žmonės eitų ir pirktų iš mūsų smulkiojo verslo, nes jo po karantino gali ir nebelikti. Na, ir pradėjome daug apie tai kalbėti, sukūrėme vizualinę reklamą, pradėjome kviesti verslą prisijungti. Pradėjo jungtis verslas, tada mentoriai, profesionalai pradėjo siūlyti savo paslaugas – neatlygintiną pagalbą verslui, kad jis galėtų susikurti parduotuves, kokybiškiau vykdyti rinkodarą, gautų žinių. Ir visa tai skleidė tokią gerą emociją: visi siūlė idėjas, visi bendradarbiavo. Mes, kai reikia, tikrai mokame bendradarbiauti. Na, ir rezultatas – 1200 verslų, kažkur apie 120 profesionalių mentorių. Labai intensyviai vyksta konsultacijos, dėl šios iniciatyvos buvo sukurta ir apie 120 naujų e. parduotuvių. Kaip geriausias komunikacijos projektas laimėjome „PR Impact Awards“, patekome į „McKinsey“ straipsnį, kuriame buvo paminėta ši iniciatyva, ir per 2 mėn. projekto žinomumas reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje („omnibuse“) šoktelėjo 28 proc. Mūsų biudžetas buvo 5000 eurų.
  • Ir efektyvumą galima paminėti.

  • Bet čia, aišku, tikrai buvo ne mūsų vienų nuopelnas. Esu be galo dėkinga visai susikūrusiai bendruomenei: prisijungė daug specialistų, pradėjo skambinti partneriai, paskui paskambino bankas – pasiūlė mums finansinę paramą. Visiškai nemokamai suorganizavome reklaminę kampaniją ir per nuomonės formuotojus. Tad Lietuvoje tikrai yra labai daug gerų žmonių, daug geros energijos, ir aš manau, kad mes ne veltui iš šitos krizės kapstomės geriausiai, palyginus su visa likusia Europa. Mes esame labai lankstūs, labai aktyvūs, progresyvūs, mokame bendradarbiauti.
  • Man labai patiko jūsų iniciatyva padėti Lietuvos verslams ne vien tik išmokti įvairių dalykų čia, viduje, pavyzdžiui, kaip geriau tvarkyti rinkodarą, bet ir apskritai pagalba norint išeiti į tarptautinius komercijos centrus, kaip, pavyzdžiui, „Ebay“, „Amazon“. Kodėl tai darote ir kokius išsikėlėte tikslus visam šitam progresui?

  • Taip, „Versli Lietuva“ yra eksporto skatinimo agentūra. Aišku, skatiname ir verslumą, taip pat dar dirbame ir su startuoliais, tačiau į eksporto skatinimą yra sutelkiama tikriausiai daugiausia mūsų išteklių. Kitas dalykas – mūsų vidaus rinka yra labai maža, eksportas sudaro apie 80 proc. mūsų BVP. Tai yra pagrindinis ekonomikos lokomotyvas. Jeigu mes neeksportuosime, tai gerai negyvensime. Mes turime eksportuoti daug produkcijos. Ir smulkusis mūsų verslas apie eksportą jau turi galvoti nuo pat įsikūrimo. Nėra taip, kad įsikūrei ir pagal tradicinę teoriją pirma turi įsitvirtinti vietinėje rinkoje, tada eini į kitas rinkas. Aš manau, kad tai dabar nebegalioja, nes, tarkime, startuolių verslai iš karto kuriami eksportui, globaliai rinkai. Kai kurie startuoliai kuriami netgi ne Lietuvos rinkai, o kitoms rinkoms, ir aš manau, kad kiekvienas, dabar galvojantis apie verslą, plėtrą ir norintis pasiekti augimą, turi iš karto galvoti apie eksportą.
  • Kokie yra pirmieji 3 žingsniai, nuo ko reikėtų pradėti galvojant apie eksportą? Įsivaizduokime, kad sugalvojome kurti maisto papildų įmonę.

  • Aš tada pirmiausia įvertinčiau, kokie tie papildai. Jie gali būti labai inovatyvūs (pavyzdžiui, kamieninėms ląstelėms), gali būti kažkokie paprasti vitaminai. Tai pirmiausia pasižiūrėčiau, kokiose rinkose turėčiau didžiausią potencialą. Tada reikėtų išsiaiškinti, ar papildų tiekimas nereguliuojamas įstatymais, ar nekils biurokratinių kliūčių ir ar tiesiog nebus pernelyg sudėtinga. O jau tada, atsirinkus rinkas, reikia galvoti apie pavadinimą: jis negali būti lietuviškas, kaip, pavyzdžiui, „Vaistukų žolynėlis“, nes paskui bus labai sudėtinga ir brangu išgarsinti tą vardą. Tai reikėtų galvoti apie prekių ženklą, pakuotę ir iškart apie kanalą. Pavyzdžiui, papildams efektyviausia e. komercija.
  • Tai jūs dėl visų šitų dalykų realiai turite konsultantus, kurie gali padėti tokiems startuoliams, kurie sako: „Turiu tiekėją, noriu padėti augti“?

  • Kur kalbėjau apie mūsų programas, tai, kai tik mes paskelbsime, mes ieškosime įmonių ir įmonės galės registruotis. Aišku, ten bus tam tikri atrankos kriterijai, bet būtinai turi būti įkurta įmonė, turinti savo produktą (produktų). Čia mes nedirbsime tiktai su idėja. Su idėjomis, jų išgryninimu daugiau dirba mūsų verslumo departamentas. O mūsų visose šitose platformose, kaip ir „Internete karantino nėra“, yra įvairių mentorių. Su tais mentoriais galime suvesti, kad jie taip pat galėtų pakonsultuoti, padėti. Su viena papildais prekiaujančia įmone bandome įeiti į Kinijos rinką. Kinijoje papildai yra viena iš kategorijų, labai tinkamų e. komercijai. Viena iš kampanijų vadinasi „Anti-smog“. Ji irgi pakliuvo pas mus. Rinkos – Kinija, Indija. Bet kaip jie viską pradėjo? Jų papildai „Anti-smog“ – antioksidantų rinkinys, skirtas žmonėms, gyvenantiems didelės taršos sąlygomis. Tai orientuota į didžiųjų Azijos miestų gyventojus.
  • Kiek girdžiu, realiai nėra taip, kad imame kažkokią prekių kategoriją ir parduodame. Bet ieškome problemos, kurią galime išspręsti, ar ne?

  • Labai gerai įvardinote, nes Lietuvoje išties yra 2 kategorijos verslų: verslai steigiami iš būtinybės arba įžvelgus galimybę (angl. necessity driven ir opportunity driven). Necessity driven reiškia, kad man reikia susikurti darbo vietą, kažką daryti, ir aš tą darbo vietą susikuriu. Paprastai tokie verslai neauga, nes jie steigiami iš būtinybės. Opportunity driven – kai įžiūriu rinkoje galimybę, susiformuoja kažkokios sąlygos, atsiranda kažkokia niša ir aš tada einu tenai. Tai tokie verslai turi didžiausią galimybę augti ir mes dabar irgi peržiūrime savo strategiją, sukuriame naują e. diagnostikos pulsą, kur mes daugiau atsirinksime ir dirbsime su tais galimybių vedinais verslais.
  • O tai yra paslaugos ar produkcija? 

  • Gali būti ir tas, ir tas. Pavyzdžiui, mes šiandien irgi kalbėjome, kad turime tokius „Spiečius“ – bendradarbystės erdves. Kai apsiklausinėjome verslo, sužinojome, kad e. komercijai vienas iš sudėtingesnių dalykų yra kokybiškai nufotografuoti savo prekes. Pasirodo, yra kažkokios specialios dėžės su apšvietimu. Prekę reikia įdėti į tą dėžę ir daiktą gana paprasta nufotografuoti. Tai mes šiemet verslininkams nupirksime tas dėžes, kad tie mūsų verslai, kurie yra „Spiečiuose“, arba tie regionų verslai galėtų tiesiog ateiti ir nufotografuoti prekes. Tada aš sakau: „Klausykite, o jeigu verslams yra tokia problema, gal tuose „Spiečiuose“ galima rasti, kas norėtų kurti naują verslą?“ Mes jiems leistume naudoti tas dėžes, o jie tegul teikia tokią paslaugą. Tai čia opportunity driven – yra poreikis, ir tada sugalvoji, kaip jį patenkinti. Čia yra paslauga.
  • „Spiečiai“ irgi yra tokia labai įdomi, individuali iniciatyva. Man pačiam yra tekę bent 10 kartų vesti mokymus Alytaus, Tauragės „Spiečiuose“ apie įvairius „Google“ niuansus. Tai jaučiu tokį lengvą sentimentą, nes Alytuje žinau tik kaip nuvažiuoti iki „Spiečiaus“.

  • Tai mes dabar „Spiečius“ plėsime – darysime juos kaip franšizes, kadangi negalime tiek daug jų turėti. Mes parengėme tokį modelį ir dabar įvykdytas savivaldybių konkursas. Tai šiemet mes ketiname atidaryti dar 6 „Spiečius“. Ir mes duodame jiems modelį, teikiame jiems paramą, prižiūrime, kad patys verslai įsirengtų tuos „Spiečius“ ir kad tos veiklos vystytųsi. Taigi irgi įgyvendiname plėtrą.
  • Jūsų iniciatyvos yra labai šaunios. Ir tai, kad jūs padedate žmonėms ne vien tik pasakydami: „Nenurimk, viskas bus gerai“, bet iš tikrųjų siūlote veiksmus, ką galima padaryti – tai puiku.

  • Visą laiką galvojame, kaip tobulinti procesus.
  • Dėkui, kad pasidalinote visa istorija. Reikia tikėtis, kad to karantino internete niekada ir nebus.

  • Manau, ne, bet buvo problemų dėl pristatymo. Dabar visi labai plečiasi, ypač paštomatai. Aš prieš 2 m. kalbėjau su nekilnojamojo turto vystytojais ir klausiau jų, kodėl jie, statydami naujus kvartalus, naujus gyvenamuosius namus, negalvoja pirmame aukšte integruoti kažkokių paštomatų, kuriuose netgi galėtų būti šaldymo režimas. Kaip patogu – tai ateitis: tau nereikia eiti į maisto prekių parduotuvę, tau tą maistą gali pristatyti prie tavo buto, atsirakinti, įdėti. Tu grįžti iš darbo namo, kaip prie pašto dėžutės prieini, pasiimi savo pieną, duoną, visas kitas prekes ir nusineši.
  • Gera idėja. O ką atsakė vystytojai?

  • Jie pasakė, kad idėja įdomi, jie galvoja. Aišku, tie šaldytuvai būtų brangūs, nes tuos paprastus paštomatus padaryti lengva, bet, aišku, sudėtingesniems jau gali reikėti ir kooperatoriaus.
  • Prieš 2 m. gal sunkiau, bet šiandien tikrai jų atsirastų.

  • Su šaldymo režimu išvis būtų tobula, brangiau įrengti, bet, susikooperavus su kokia Barbora.lt ar kitais tiekėjais, kurie gali vežti maistą, būtų galima pasvarstyti. Aš tikrai mokėčiau už tokį butą, kad galėčiau neiti į parduotuvę, o galėčiau viską rasti prie namų.
  • Net nežinau, ar būtų vertingiau vieta automobilių stovėjimo aikštelėje, ar tokia paslauga.

  • Tai čia irgi yra galimybėmis paremtas verslas.
 

Puikiai, labai ačiū!

Pasidalinkite įrašu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *