Dirbtinis intelektas yra tik didelėms įmonėms? Smulkių verslų sėkmės pavyzdžiai

‍Apie dirbtinio intelekto (DI) sėkmingą naudojimą dažniausiai kalba milžiniškos pasaulinio lygio įmonės. Bet ar DI yra tik verslo gigantams, nes DI įrankiai – neįperkami, nesuprantami ir nepanaudojami smulkaus ir vidutinio  verslo veikloje? Pažiūrėkime į skaičius ir konkrečius smulkaus verslo atvejus.

DI pereina į masinio naudojimo stadiją

„Taip, praeityje DI įrankiai buvo siejami su aukštomis kainomis, sudėtingomis sistemomis ir ribota prieiga. Tik didžiosios įmonės, turinčios didžiulius išteklius, galėjo pasinaudoti šios technologijos galimybėmis. Lygiai taip pat buvo ir su, pavyzdžiui, GPS ryšiu: juk jis buvo sukurtas kariniams tikslams, neprieinamas plačiajai visuomenei, o šiandien jį naudojame kasdien savo išmaniuosiuose. Tad ir DI išgyvena tokį patį virsmą ir šiandien jau yra prieinamas visiems: reikia tik noro ir šiek tiek laiko, kurio pasaulio smulkusis verslas DI įrankių diegimui jau atranda. 

Pavyzdžiui, IBM tyrimas rodo, kad 35 proc. visų įmonių, ne tik didžiųjų korporacijų, aktyviai naudojasi DI, o tai yra reikšmingas šuolis lyginant su 22 proc. 2021 metais. Tai rodo naudojimo pločio augimą. Tikėtina, kad DI naudojimo lūžį pradėjo sprogęs „ChatGPT“ burbulas, kuris tarsi įrodė žmonėms, kad DI veikia ir gali būti naudojamas, o po to, kai visi pabandėme, įsitikinome, atsivėrė keliai ir DI naudojimui versle, DI sprendimus kuriančių įmonių lengvesniam patekimui į klientų biurus, DI ekspertų skaičiaus augimui. Tad šiandien faktas, kad DI yra tik gigantam, yra visiška netiesa, o DI naudoti savo smulkaus verslo veikloje yra paprasčiau nei gali pasirodyti“, – komentuoja Aurimas Paulius Girčys, skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas.

Kepyklėlė automatizavo 70 proc. atsargų valdymo

Pasak eksperto, pasauliniai SVV pavyzdžiai rodo, kad smulkiam verslui net labiau nei dideliam DI yra reikalingas, nes padeda be papildomų žmogiškųjų resursų optimizuoti veiklą: „Mažoms įmonėms svarbus kiekvienas centas, visos investicijos turi būti pasvertos ir apskaičiuotos, kitaip visada kyla rizika, kad investicija nepasiteisins ir nesugeneruos norimo pelno. Pavyzdžiui, „Google AI“ tyrimai rodo, kad duomenų analizei skirtos sistemos gali 90 proc. tikslumu nuspėti būsimus verslo rezultatus pagal praeities duomenis. Tuo naudodamasis SVV gali labai pagrįstai spręsti kainodaros, resursų paskirstymo, rinkodaros klausimus. Pakanka susisteminti praeities duomenis, tokius kaip pirkėjų srautai kiekvieną mėnesį, investicijų į reklamą dydžiai, kainos, o DI gali prognozuoti ateitį“.

Ne vienas tyrimas pagrindžia DI įrankių naudą smulkiam verslui: „McKinsey Global Institute“ ataskaitoje minima maža kepyklėlė sugebėjo automatizuoti 70 proc. savo atsargų valdymo, naudodama DI sprendimus, o „Accenture“  tyrimas rodo, kad DI įrankiai gali numatyti paklausos svyravimus su 95 proc. tikslumu. 

„Visa tai aiškiai signalizuoja, kad norėdami išlikti konkurencingi, smulkūs verslai privalo pradėti ieškoti būdų dirbti su dirbtinio intelekto įrankiais. Pradėti galima nuo menkų dalykų: el. parduotuvės DI įskiepių, kurie teikia personalizuotus pasiūlymus pirkėjams, turimų duomenų sisteminimo ir skaitmenizacijos, kad vėliau juos būtų galima sumaitinti DI įrankiui. O jei žinių trūksta, Lietuvoje jau šiandien yra daug DI ekspertų, kurie gali paskonsultuoti ir padėti rasti būdus efektyvinti veiklą ir maksimizuoti pelną pasitelkus DI. Būtent dėl to, matydami aiškų poreikį iš smulkių verslų dirbti su DI, bet nežinios pilnas akis, agentūroje šiuo metu kuriame du DI įrakius: lietuviškų reklamos tekstų generatorių ir užklausų dirbtiniam intelektui katalogą, kurie dienos šviesą pasieks jau greitai ir, tikiu, palengvins SVV adaptaciją naujame DI amžiuje“, – komentuoja Aurimas Paulius Girčys. 

Butikas su DI pardavimus augino trečdaliu

Tokių sėkmės pavyzdžių, kokius apžvelgia minėti „McKinsey Global Institute“ ir „Accenture“ yra ir daugiau. 

Pavyzdžiui, mažas drabužių butikas Ostine, Teksase, kuris įdiegė DI sprendimus savo internetinėje parduotuvėje, kad personalizuotų pirkinių rekomendacijas. Dėl šio sprendimo pardavimai išaugo 30 proc., o klientų įsitraukimas pastebimai padidėjo.

Kitas pavyzdys – šeimai priklausantis itališkas restoranas Čikagoje, kuris naudojasi DI, kad optimizuotų meniu ir tvarkytų atsargas. Restorano savininkas teigia, kad tai padėjo sutaupyti iki 20 proc. mėnesinių išlaidų, sumažinus maisto švaistymą.

Įdomi ir mažo knygynėlio Sietle istorija: šis verslas pradėjo naudotis DI, siekdamas konkuruoti su didžiaisiais žaidėjais. Jie pasitelkė DI įrankius, kad analizuotų knygų tendencijas, vietos demografinius duomenis ir net socialinių tinklų populiarumo bangas, siekdami kaupti knygas, kurios greičiausiai bus parduotos. Taip pat jie įdiegė DI pokalbių robotą savo svetainėje, kad galėtų atsakyti į pagrindinius klientų klausimus, atlaisvindami personalą, kad šis turėtų laiko teiktii asmeniškesnes paslaugas parduotuvėje. Savininkas teigė, kad šie pokyčiai pritraukė daugiau lankytojų ir padidino pardavimus, įrodydami, jog norint pasinaudoti aukštųjų technologijų sprendimais, nebūtina būti milžine.

„Išvadą čia galime daryti vieną: DI nėra tik didžiųjų korporacijų privilegija. Mažos įmonės sugeba sėkmingai pritaikyti DI sprendimus, kurie generuoja konkrečius rezultatus: mažina išlaidas, efektyvina veiklą ir didina jų konkurencingumą“, – komentuoja skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas.