Kas dar technologijų pasaulyje sprogs taip, kaip sprogo Metaverse ir NFT?

Čia – ne dar vienas „DI pakeis viską“ straipsnis. Čia – blaivus žvilgsnis į tai, kas jau realiai sprogo, kas šiandien dar tik putoja kaip muilo burbulas, ir kas tyliai, nuobodžiai, bet patikimai neša rezultatą. Jei trumpai: metavisata ir NFT buvo gražūs žaislai, genAI turinio bumas – greitas dopaminas, o tikrieji laimėtojai yra tie, kurie susitvarko duomenis, aiškiai susidėlioja tikslus ir leidžia DI daryti sunkų, neglamūrinį darbą. Skamba mažiau romantiškai? Taip. Bet būtent tai veikia.

Šia tema „APG Media“ vadovas A. P. Girčys kalbėjo „Verslo žinių“ konferencijoje „Įžvalgos verslui 2026“, o kad įkvėpimo nesidžiaugti burbulais, o rinktis veikiančias technologijas būtų daugiau, dalinamės pranšimo turiniu ir čia.

3 klausimai technologijos naudingumui patikrinti

Kad iš bet kokio technologinio sprendimo turėtume naudos, užtenka trijų klausimų: 

• ar technologija keičia naudotojų elgseną? 
• Ar sumažina mūsų kaštus? 
• Ar pagerina rezultato kokybę? 

Jeigu atsakymas – „neaišku“ – tai greičiausiai tik hype’as, jeigu „taip“ – verta planuoti įgyvendinimą. Vis dėlto kažkam naujo išsprogus žiniasklaidos antraštėje, žinoti, kurias čia atvejis, ne visada lengva. Taigi, pirmiausia prisiminkime tech relikvijas – kas sprogo?

Kas sprogo (2024–2025)?

Metaverse: milijardus siekiantys nuostoliai

2022–2023 m. kone kiekviena konferencija kalbėjo apie metavisatą, tačiau 2024 m. entuziazmas išblėso. 

„Meta“ (Facebook) investavo dešimtis milijardų dolerių į VR platformas, bet patyrė milžiniškus nuostolius (vien 2024 m. – $17,7 mlrd. nuostolio jos „Reality Labs“ padalinyje). 

Verslas ėmė trauktis: pvz., „Disney“ 2023 m. uždarė savo metavisatos padalinį, nusivylusi lėtu vartotojų augimu. Paieškų srautas „metaverse“ tema per metus krito ~80%. 

Esmė: Metavisatos „hype“ pasirodė perdėtas – kol kas realių masinio pritaikymo atvejų nematyti. 
‍

NFT marketingas: nuo lenktynių iki sprogimo
Į NFT bumą pasijungė visi: nuo „Nike“ virtualių sportbačių iki „Coca-Cola“ NFT kolekcijų. Tačiau NFT rinka 2023–2024 m. subliuško: paieškų apimtis NFT temomis iki 2024 m. pradžios smuko 82 %, o NFT kolekcionuojamų vertė krito ~90% lyginant su 2021 m. piku.  

Vartotojai prarado susidomėjimą – dauguma NFT projektų neteko likvidumo, ~70% kolekcijų tapo praktiškai bevertės. 

Išvada: NFT kaip rinkodaros triukas išsisėmė; keletas inovatorių vis dar ieško tvaresnio NFT pritaikymo, bet masinio susižavėjimo nebeliko.
‍

GenAI turinio bumas išsisėmė

2023 m. visi puolė masiškai generuoti tekstus, vaizdus, banerius su DI įrankiais. Iš pradžių tai atrodė kaip stebuklinga produktyvumo injekcija, bet 2024–2025 m. pasijuto „content fatigue“ – turinio nuovargis. 

Vartotojai vis dažniau iš pirmo žvilgsnio atpažįsta šablonišką, DI sugeneruotą turinį ir jį ignoruoja. 

Kodėl taip nutiko? DI tekstai bei vizualai dažnai kartoja tuos pačius raštus, pernelyg nugludintą toną  – skaitytojai tai supranta ir nebeskiria dėmesio. 

Net socialiniuose tinkluose virš 40% ilgų „Facebook“ įrašų dabar rašo DI, užtvindydamas srautą vienodo stiliaus straipsniais. 

Rezultatas – auditorija ima vertinti žmogišką autentiškumą: pastebima tendencija gręžtis į autentiškesnius formatus (podkastus, interviu) arba tradicinius kanalus, kur žmogaus balsas ir unikali įžvalga nepaskęsta bendrame DI triukšme.

O kas hype šiandien ir, tikėtina, susprogs?

Kas susprogo, aišku. Bet gal ir šiandien egzistuoja kažkas, kas neatlaikys realybės patikrinimo? Nors nieko tokio didelio kaip metaverse ir nevyksta, yra keli dalykai, ant kurių kabliuko užkibti nereikėtų.

‍Ads pokalbiuose su DI
Pastaruoju metu bandoma į pokalbių DI (pvz., chatGPT tipo asistentus) įterpti reklamas ar rėmėjų pasiūlymus. Tačiau pirmieji tyrimai rodo rimtas rizikas. 2024 m. atliktas eksperimentas su LLM pokalbių reklama atskleidė, kad vartotojai tai laiko manipuliatyviu ir nepatikimu dalyku.  Dalyviai jautėsi tarsi chatbotas bandytų juos paveikti, o patarimus su paslėpta reklama vertino kaip etikos požiūriu abejotinus. 

Net kai buvo pažymėta „Sponsored“, daugelis vartotojų nejautė skaidrumo – bandė išjungti reklamą, keisti privatumo nustatymus, nusivylė pačiu asistentu.  

Tyrėjai perspėja: tokia slapta reklama pokalbiuose pakenkia pasitikėjimui, esami skaidrumo standartai gali būti nepakankami. 

Išvada: nors mintis apie „asmeninį pardavėją pokalbyje“ vilioja, praktikoje žmonės greitai pajunta manipuliaciją ir toks modelis kuria daugiau žalos nei naudos. Tad jei kažkas tai siūlys jūsų verslui – būkite kritiški. ‍

Automatinės DI influencerių kampanijos
Jau yra žadančių, kad netrukus DI pats parinks influencerius, suplanuos kampanijos žinutes, grafiką, gal net automatiškai kurs ir publikuos turinį – esą viskas veiks autopilotu. 

Skamba per gerai, kad būtų tiesa. Praktikai pažymi, kad pilnai automatizuoti kampaniją neatsižvelgiant į žmogišką kūrybiškumą yra rizikinga. Net ir turint DI įrankius, sėkmingoms kampanijoms būtinas žmogaus indėlis: IAB ekspertai pabrėžia, jog „automatika niekada pilnai nepakeis žmogiško indėlio – influencerių rinkodara iš esmės yra žmonių tarpusavio sąveika“. 

DI gali labai pagreitinti rutininę dalį (duomenų analizę, tinkamų kūrėjų paiešką, ataskaitas), tačiau be kūrybinės žmogaus akies kampanijos tampa blankios. 

Pavyzdžiui, automatinės platformos gali atrinkti influencerius pagal duomenis, bet nesuvoks konteksto ar prekės ženklo „jausmo“. Agentūrų patirtis rodo, kad visiškai DI valdomos kampanijos duoda nenuspėjamus ROI rezultatus, nes DI remiasi istoriniais duomenimis, bet stokoja originalumo. Todėl realybė: DI puikiai automatizuoja 90% mechaninio darbo, tačiau kūrybinė strategija, autentiškas tonas ir rizikų pajautimas lieka žmonėms. Kaip sako ekspertai, DI tegul atlaisvina mums laiko kūrybai – bet vien jo palikti nevalia.

Tai kad nesprogs kaip muilo burbulas ir sukurs naudos?

Tai kas vis dėlto gali virsti realybe ir sukurti naudos? Dažniausiai tie sprendimai, kurie neskamba labai įdomiai, labiau – nuobodžiai. 

‍Server-side sekimas + DI optimizavimas: tikslesni duomenys, augantis ROI‍

Nors skamba gana techniškai, būtent nuobodūs sprendimai, kaip duomenų sekimo perkėlimas į serverio pusę ir DI analizė, duoda realią naudą. Jau dabar el.komercijos įmonės, perėjusios prie server-side tracking, mato 20-30 % tikslesnius kampanijų duomenis. 

Priežastis – serverio pusėje surenkami duomenys neprarandami dėl naršyklių ribojimų ar reklamos blokatorių. Pavyzdžiui, tradiciniai pixel sekikliai praleidžia ~25-35% konversijų (ypač „Safari“ naršyklėje, kur sausainėliai ištrinami per 24 val.). Perėjus prie server-side, tie praradimai atgaunami – reklamos platformos gauna ~100% konversijų duomenų vietoje 70–80% anksčiau. 

Ką tai duoda? DI algoritmai, turėdami pilnesnius duomenis, geriau optimizuoja parodymus: pastebėta, kad Meta ir Google reklamoje pagerėja automatinių kampanijų ROAS ~15-25 %, o naujų klientų pritraukimo kaštai nukrenta ~20 %. 

Praktiniai pavyzdžiai: diegiant server-side + DI sprendimus, Event Match Quality (Facebook duomenų atitikimo rodiklis) kilo 30-40 %, CAC sumažėjo penktadaliu. 

Kodėl tai taps kasdienybe? Artėja slapukų eros pabaiga, privatumo reguliavimas griežtėja – verslai privalės investuoti į patikimesnį duomenų rinkimą ir DI pagrįstą optimizaciją. Tai nėra blizgantis hype, bet efektyvumo požiūriu – tikra revoliucija skaitmeninėje rinkodaroje, kuri iki 2030 m. taps standartu.

B2B DI asistentas, kuris dvigubina pardavėjo produktyvumą
Čia kalbame apie generatyvaus DI pritaikymą pardavimuose – automatinį pasiūlymų rengimą, klientų segmentavimą, follow-up laiškų siuntimą. Nors skamba futuristiškai, tokie bandomieji projektai jau vykdomi. Rezultatai stulbinantys: Bain & Company skaičiuoja, kad šiandien tipinis pardavimų atstovas tik ~25 % laiko praleidžia tiesiogiai bendraudamas su klientais, visa kita – ruošimasis, tyrimai, CRM pildymas. DI asistentai gali padėti padvigubinti šį produktyvų laiką (nuo 25 % iki ~50 %), perimdami rutininį darbą.

Pvz., virtualus pardavimų asistentas gali automatiškai paruošti pagal užklausą individualizuotą pasiūlymo dokumentą, sugeneruoti laišką ar automatiškai suskirstyti gautus lead’us pagal prioritetą. 

Realus atvejis: vienas pramonės įrangos gamintojas įdiegė DI, kuris apvalė ir sujungė duomenis, prognozavo klientams optimalius aptarnavimo momentus ir net siuntė suasmenintus el. laiškus snaudžiantiems klientams – per kelis mėnesius pardavimo galimybių pipeline išaugo >20 % (pagal metinių pajamų vertę).  

Kitas pavyzdys – didmenininkas panaudojo generatyvų DI statybų leidimų duomenims šukuoti ir automatiškai generuoti personalizuotus pasiūlymus naujiems projektams: per pirmus metus tai sugeneravo virš $1 mlrd. vertės naujų pardavimo galimybių (pipeline +10 %) ir padvigubino klientų laiškų atidarymo rodiklius. 

Esmė: iki 2030 m. B2B pardavimuose DI asistentai taps įprasti – ne tam, kad pakeistų pardavėją, bet kad nuimtų nuo jo pečių pusę darbo (duomenų analizę, rutininius kontaktus). Laimės tos komandos, kurios daugiau laiko skirs gyvam klientų konsultavimui, o DI paliks juodą darbą – jos jau dabar mato >30 % didesnius „win rate“ rodiklius konkurencinėse kovose.

‍
DI kainos pasiūlymų (bid) optimizavimas reklamoje
Performance Max kampanijos – tai DI valdomi reklamos režimai, kurie šiandien dažnai kelia diskusijas. Tačiau duomenys rodo, kad, tinkamai naudojami, jie lenkia tradicines kampanijas. 

Pavyzdžiui: Google PMax kampanijos, veikiančios visame „Google“ tinkle, dažnai pranoksta rankines – e.komercijos parduotuvei PMax padidino pajamas 76 % lyginant su ankstesnėmis paieškos. Svarbi sąlyga: šios DI sistemos labai priklauso nuo žmogaus įdedamo indėlio.

Kaip pažymi ekspertai, „Performance Max reikalauja stiprių duomenų įvesties: aiškiai apibrėžtų konversijų tikslų, kokybiško konversijų sekimo, teisingų auditorijų.  Kitaip tariant, DI perima optimizavimo rutiną (greitai paskirsto biudžetus, testuoja milijonus kombinacijų), tačiau žmogus turi parūpinti „kuro“ – gerą kūrybą, teisingus tikslus, kokybiškus duomenis. 

Iki 2030 m. tikėtina, kad didžioji dalis skaitmeninės reklamos kampanijų bus valdomos tokių automatinio bid’o algoritmų, nes jau dabar matome, jog jie pasiekia geresnių rezultatų nei žmogus spėja sureaguoti.  Vis dėlto žmogaus vaidmuo išliks kritinis – nustatyti strategiją, duoti DI teisingas užduotis ir kontroliuoti, kad algoritmas nesivaikytų „netikrų“ tikslų.‍

Muilo burbulai sprogsta, rimti sprendimai pagerina rezultatus‍

Jei kas nors žada stebuklus per naktį ir atrodo kaip magija – greičiausiai tai burbulas, kuris sprogs. Verslo lyderiai neturėtų vaikytis kiekvieno blizgančio daikčiuko vien todėl, kad jis ant bangos. Kaip rodo BCG tyrimai, net pusė „pirmųjų DI naudotojų“ pripažįsta, kad kol kas nemato laukto ROI, nes pervertino ankstyvus use-case’us.  Hype sukelia nerealius lūkesčius – po to seka nusivylimas.

Dirbtinis intelektas nėra stebuklinga lazdelė – tai tik įrankis. 2026-aisiais ir vėliau laimės ne tie, kurie aklai vejasi kiekvieną hype bangą, o tie, kurie moka išsirinkti realius įrankius ir sumaniai juos pritaikyti. Kaip pažymėjo vienos agentūros inovacijų vadovas, „agentūros turi vengti aklo lėkimo paskui DI tam, kad pjautų biudžetus – vietoj to jos turi naudoti DI kurdamos aukštesnės kokybės darbus, o sutaupytą laiką investuoti į geresnes idėjas“. Tai reiškia strateginį mąstymą: investuoti į tvarias inovacijas, ugdyti žmonių kompetencijas dirbti su DI, perkurti procesus, kur reikia.

‍

Nuotrauka: Verslo žinios