Laikas „Google Ads“ perkraustyti į DI: konkretūs žingsniai, kurie veikia B2B ir B2C versluose

Ilgus metus skaitmeninės reklamos strategijose raktažodžiais paremtos „Google Ads“ paieškos kampanijos vaidino itin svarbų vaidmenį, labai dažnai tai buvo rinkodaros taktikos pamatas.  

Situacija šiandien stipriaii pasikeitusi. „Google Ads“ ekosistema perėjo į dirbtinio intelekto (DI) ir automatizacijos etapą: 100 % raktažodžiais grįsta strategija nebėra nei efektyviausia, nei dominuojanti. Didžioji dalis reklamos biudžetų jau keliauja į kampanijas, kurias optimizuoja DI – nuo išmaniųjų kainos siūlymo strategijų iki „Performance Max“ ir naujos kartos paieškos kampanijų, integruotų su generatyvia paieška.

Kodėl taip nutiko?

• Paieškos sistema daug geriau supranta vartotojo ketinimą, o ne tik tikslų žodžių derinį;
  
  
• raktažodžių atitiktys tapo „liberalesnės“, o DI modeliai daug tiksliau supranta sinonimus, frazes ir kontekstą;
  
  
• didelė dalis vartotojo kelionės išsikėlė iš „tik paieškos“ į skirtingus kanalus: video, naujienų srautus, programėles, socialinius tinklus.
  
  

Rezultatas: raktažodžiai vis dar svarbūs, bet vien raktažodžių kampanijų era baigiasi. Jei vis dar bandote kontroliuoti viską per frazių atitiktį ir rankinius kainos pasiūlymus, jūs konkuruojate su algoritmais, kurie realiu laiku mato šimtus kartų daugiau ir plačiau.

Kodėl DI kampanijos laimi prieš vien raktažodžių reklamą?

1. DI optimizuoja pagal tikslą, o ne tik pagal žodį

DI valdomos kampanijos atsako į klausimą „kas labiausiai linkęs konvertuoti?“, o ne „kokį raktažodį įvesti?“.

Šiuolaikinės paieškos ir PMax tipo kampanijos:

• naudoja plačią atitiktį, auditorijų signalus, svetainės turinį, pirmosios šalies duomenis;
  
  
• automatiškai ieško naujų, anksčiau nepastebėtų užklausų ir segmentų;
  
  
• optimizuoja už rezultatą (konversijas, konversijų vertę), o ne už paspaudimų kiekį.
  
  

Praktiškai tai reiškia: vietoj to, kad sugalvotumėte 1000 raktažodžių kombinacijų, jūs aiškiai apibrėžiate tikslą (užklausos, pardavimai, nauji klientai), pamaitinate sistemą duomenimis ir leidžiate DI susirasti kelią.

2. Viena kampanija – visas kanalas (ir visas piltuvėlis)

Tradicinė raktažodžių reklama gyvena tik paieškoje. DI kampanijos – ypač „Performance Max“ – veikia visame „Google“ tinkle:

• paieška,
  
  
• YouTube,
  
  
• Display tinklas,
  
  
• Discovery,
  
  
• Gmail,
  
  
• Maps ir kt.
  
  

Tai svarbu ir B2B, ir B2C:

• B2C: vartotojas gali pirmą kartą pamatyti jūsų prekę YouTube, po kelių dienų – Display banerį, o galiausiai – paieškos skelbimą, kai ieško konkretaus sprendimo. Jūsų žinutė jį lydi visame kelyje.
  
  
• B2B: sprendimų priėmėjai žiūri edukacinius video, skaito straipsnius, lankosi konferencijų svetainėse – DI kampanija gali juos pasiekti dar iki momento, kai jie suveda tikslią užklausą paieškoje.
  
  

Vietoj vienos „paskutinio paspaudimo“ kampanijos gaunate pilną pirkėjo kelio aprėptį.

3. Geresni rezultatai už tą patį (ar net mažesnį) biudžetą

2024–2025 m. viešinami atvejų analizės duomenys rodo:

• DI valdomos kampanijos nuosekliai didina konversijų skaičių, neblogindamos arba net gerindamos CPA/ROAS;
  
  
• optimizavimas per kelis kanalus leidžia dalį pirkėjų pasiekti pigiau (pvz., per video ar vaizdinę reklamą), o brangesnius paieškos paspaudimus rezervuoti tik tiems, kurie jau arti pirkimo.
  
  

Trumpai: DI neretai sugeba padaryti daugiau su tais pačiais pinigais, nes mato visą vaizdą ir mikrolygmenyje perkėlinėja biudžetą ten, kur tuo metu efektyviausia.

4. Sistemos mokosi su jūsų duomenimis

Esminis pokytis nuo 2024 m. – pirmosios šalies duomenų svarba.

Kai:

• importuojate CRM konversijas (tikrus pardavimus, ne tik formos užpildymus),
  
  
• žymite, kurie lead’ai yra kvalifikuoti,
  
  
• perduodate kliento vertę (LTV, pajamos),
  
  

DI pradeda optimizuoti ne tik „kas paspaudė“ ar „kas užpildė formą“, bet kas atnešė pinigų. Ir B2C (vidutinė krepšelio vertė, pakartotiniai pirkimai), ir B2B (faktinis kontraktas, MRR, pipeline) gali būti optimizavimo tikslas, jei tik duomenys grįžta į sistemą.

Tai tas momentas, kai mašina pradeda dirbti tikrai už jus, o ne už paspaudimų statistiką.

5. Mažiau rankinio „mikro-management“, daugiau strategijos

DI kampanijos padaro darbą, kuris rinkodaros komandose užimdavo daugiausia laiko:

• nuolatinis „bidų“ koregavimas,
  
  
• tūkstančių raktažodžių sąrašų priežiūra,
  
  
• granularios struktūros, kurios šiandien tik trukdo algoritmui.
  
  

Už tai atsiranda erdvės tam, kas iš tikrųjų kuria pranašumą:

• aiškiam pasiūlymui ir pozicionavimui,
  
  
• turinio ir kūrybos kokybei,
  
  
• pirkėjo kelio (UX) gerinimui,
  
  
• duomenų architektūrai (ką matuojate ir kaip).
  
  

Kitaip tariant, mašina įgyvendina taktiką, žmogus sudėlioja ir prižiūri strategiją.

„Performance Max“ ir naujoji paieška: naujas standartas B2B ir B2C

Nuo 2024 m. „Performance Max“ faktiškai tapo pagrindiniu „Google“ kampanijos tipu daugelyje paskyrų. 

Kaip veikia pMax?

• jūs nurodote tikslą (pardavimai, lead’ai, nauji klientai),
  
  
• suteikiate skelbimo elementus (tekstas, vizualai, video),
  
  
• įkeliat auditorijų signalus ir konversijų duomenis,
  
  
• sistema pati parenka kanalus, auditorijas ir derinius.
  
  

PMax B2C

B2C kontekste PMax yra ypač patraukli, nes:

• gali naudoti produktų feed’ą (Merchant Center),
  
  
• rodo prekes ir paieškoje, ir „shopping“ formatu,
  
  
• remiasi realiais pirkimų ir krepšelių duomenimis.
  
  

Čia DI leidžia:

• automatiškai siūlyti labiausiai tikėtinus perkamus produktus,
  
  
• prioritetizuoti naujus arba didesnės maržos produktus (jei perduodate maržos duomenis),
  
  
• išnaudoti dinamišką remarketingą be papildomų rankinių konfigūracijų.
  
  

PMax B2B

B2B dažnai būna skeptiški PMax – baiminamasi nekokybiškų lead’ų, „šlamšto“ formose. Tai išsprendžiama ne išjungiant DI, o duodant jam geresnį brief’ą:

• importuojant tik kvalifikuotus lead’us kaip konversijas,
  
  
• atskiriant „low quality“ ir „high quality“ užklausas,
  
  
• segmentuojant kampanijas pagal piltuvėlio etapą (paklausos generavimas vs. lead’ų generavimas).
  
  

Kai DI „pamato“, kurie lead’ai iš tiesų virsta deal’ais, jis pradeda ieškoti būtent tokių žmonių – net jei jų paieškos užklausos ir elgsena šiek tiek skiriasi nuo jūsų klasikinio „ideal customer profile“ aprašymo.

Kontrolė ir skaidrumas: kur lieka žmogus?

Taip, su DI atsiranda „juodos dėžės“ jausmas. Vietoj tikslių raktažodžių ataskaitų dažnai matote:

• kanalų lygmens našumą,
  
  
• auditorijų segmentų įžvalgas,
  
  
• bendrą konversijų skaičių ir vertę.
  
  

Žmogaus rolė:

• prižiūrėti, kad DI neperdegintų biudžeto ant brand’inių užklausų,
  
  
• aiškiai atskirti kampanijas pagal tikslus (ne viską mesti į vieną PMax „katilą“),
  
  
• nuolat tikrinti, ar matuojate būtent tai, kas jums svarbu.
  
  

DI nėra pretekstas „atsijungti nuo paskyros“. Tai signalas keisti fokusą: nuo klikų ir CPC – prie verslo rezultatų ir duomenų kokybės.

B2B ir B2C: kas pasikeičia, kai į rinkodarą daugiau įtraukiate DI?

B2C: mastelis ir personalizacija

B2C rinkoje DI veikia ten, kur yra dideli srautai, daug pirkimų ir greitos iteracijos. Čia algoritmai gali agresyviai testuoti skirtingas kūrybines versijas, auditorijas ir kanalus, nes kiekvieną dieną surenkama pakankamai duomenų mokymuisi.

Būtent dėl to B2C verslams ypač svarbūs trys dalykai: 

• pirma, tvarkingas ir pilnas produktų feed’as, kad sistema „matytų“ visą jūsų asortimentą ir galėtų rodyti teisingus produktus teisingiems žmonėms; 
• antra, maržos ir krepšelių vertės duomenys, kad DI optimizuotų ne tik pardavimų kiekį, bet ir pelningumą; 
• trečia, aiški remarketingo logika – kam, ką ir kada rodote, kokius etapus žmogus turi pereiti iki pirkimo.

Kai šie trys elementai sutvarkyti, DI realiai išsprendžia dvi klasikines B2C problemas: kaip protingai paskirstyti biudžetą, kai turite 1000+ produktų, ir kaip suvaldyti remarketingą keliose šalyse ar rinkose taip, kad jis neperdegtų ir nešvaistytų biudžeto tiems patiems žmonėms.

B2B: siaura auditorija ir kokybės kontrolė

B2B reklamoje srautai yra mažesni, lead’ai brangesni, o pardavimo ciklas ilgesnis nei B2C. Todėl DI čia turi daug mažiau duomenų mokymuisi ir, jei jam nesuteikiama papildomos informacijos, jis gali optimizuoti ne į tą pusę. Dėl to pirmosios šalies duomenys B2B sektoriuje yra kritiškai svarbūs.

Kad DI pradėtų ieškoti ne tik daug užklausų, bet būtent tinkamų klientų, svarbu atlikti kelis veiksmus: 

• integruoti CRM ir perduoti offline konversijas, kad sistema suprastų, kurie lead’ai virto realiais sandoriais; 
• segmentuoti konversijas pagal kvalifikacijos lygį, kad algoritmas atskirtų vertingus kontaktus nuo triukšmo; 
• ir neskirti viso biudžeto vien tik „bottom of funnel“ etapui – DI reikia ir awareness signalų, kad rastų naujų žmonių už piltuvėlio ribų.

Praktinė išvada paprasta: B2B, kuris „užveržia“ DI ir palieka jam tik kelis band’o raktažodžius, neperduodamas lead’ų kokybės duomenų, dažniausiai nesulaukia proveržio. Tuo tarpu B2B, kuris pamaitina DI realiais pardavimo duomenimis ir leidžia jam ieškoti plačiau, turi galimybę lyderiauti savo nišoje ir pasiekti auditoriją, kuri tradicinėmis kampanijomis būtų likusi nepastebėta.

Rekomendacijos 2026 m. planavimui

1. Nereikia raktažodžių sąrašų-paklodžių

• Sutvarkykite struktūrą: mažiau, bet aiškių kampanijų;
  
  
• palikite raktažodžius ten, kur jie tikrai reikalingi (aukštos intencijos, brandiniai, labai specifiniai B2B terminai);
  
  
• likusią paieškos erdvę atiduokite plačiai atitikčiai + DI optimizacijai.
  
  

Tikslas – ne turėti daug raktažodžių, o turėti stiprų, aiškų signalą algoritmui.

2. Investuokite į duomenis

• Sutvarkykite konversijų matavimą („kas laikoma sėkme?“),
  
  
• atskirkite mikrokonversijas (pvz., PDF atsisiuntimas) nuo tikrų tikslų (užklausa, pirkimas, demo rezervacija),
  
  
• integruokite CRM: leiskite DI matyti, kurie lead’ai virto sutartimis, o kurie – ne.
  
  

Be šito DI dirbs tik „kiekiui“, bet ne kokybei.

3. PMax – kanalų dirigentas

• Apibrėžkite aiškius PMax tikslus (pvz., „nauji klientai, ne remarketingas“);
  
  
• naudokite auditorijų signalus (klientų sąrašai, panašios auditorijos, elgsenos segmentai);
  
  
• skirkite atskirus assetų rinkinius skirtingiems segmentams (B2B segmentai / B2C personos / rinkos).
  
  

Nežiūrėkite į PMax kaip į priemonę, kurią „įjungiau ir pamiršau“. Matykite ją kaip būdą atsirinkti, sustyguoti kūrybą ir signalus, leiskite dirbti kanalų lygmenyje.

4. Skirkite atskirą biudžetą prekės ženklo žinomumui

Ir B2B, ir B2C:

• turėkite aiškią „brand“ liniją: video, edukacinis turinys, istorijos,
  
  
• naudokite DI kampanijas paklausos generavimui (YouTube, Demand Gen, Discovery),
  
  
• nemėginkite „sutaupyti“, išjungdami visa, kas nematuojama paskutinio paspaudimo logika.
  
  

Paklausa, kurios jūs nematote, vėliau atsiranda paieškoje ir remarketinge. Jei ja pasirūpina konkurentas – pralošiate neturėdami šansų.

5. Mąstykite kaip „DI treneris“, ne kaip „rankinis operatorius“

2026 m. klausimai, kuriuos turėtumėte sau kelti:

• ar tiksliai apibrėžiau, ko noriu iš kampanijos (pagal verslo rodiklius, ne pagal klikus)?
  
  
• Ar turiu tvarkingą, logišką struktūrą, kuri padeda DI, o ne trukdo?
  
  
• Ar turiu kokybišką kūrybą (tekstai, vizualai, video), iš kurios DI gali sukomplektuoti veikiančius skelbimus?
  
  
• Ar mano duomenys grįžta į sistemą laiku ir teisingai?
  
  

Tai yra naujas specialisto profilis ir agentūroje, ir in-house: ne „žmogus, kuris spaudo mygtukus Ads Manager‘yje“, o žmogus, kuris treniruoja DI pagal verslo logiką.