Elektroninės komercijos konferencijoje E-komercija 2020 dalyvavo Aleksejus Loskutovas – „NEO Finance“ Atvirosios bankininkystės departamento vadovas, vystantis mokėjimo inicijavimo paslaugą „Neopay“. Pranešėjas yra sukaupęs 15 m. darbo finansų sektoriuje patirtį. Po pranešimo A. Loskutovas pasidalijo mintimis apie internetinius mokėjimus. Klausimus pašnekovui pateikė „APG Media“ darbuotojai.
-
Aleksejau, pasakojote apie pirkimą vieno mygtuko paspaudimu. Ar galėtumėte papasakoti truputį daugiau, kada mes to galime sulaukti ir Lietuvoje? Kaip manote, kaip tokį pirkimo būdą priims žmonės?
- Mokėjimus vienu paspaudimu techniškai galima realizuoti jau kitą mėnesį. Visos prielaidos tam tikrai yra. Bet klausimas turbūt apie tai, kada toks mokėjimo būdas gali atsirasti. Manau, kai prekybininkai bus pasiruošę jį įsidiegti, nes mokėjimas vienu paspaudimu reiškia, kad prekybininkai išsaugos daug asmeninių pirkėjų duomenų ir yra labai didelė tikimybė, kad tai nepatiks mokėtojui, nes tas paprastumas dažniausiai susietas su kažkokiu saugumo jausmu. Mes tikrai dar norime paeksperimentuoti ir papilotuoti šį sprendimą, prieš pristatydami jį plačiau ir teigdami, kad jis visiems tinka. Turime ne vieną mintį, kaip tai padaryti saugiai, gražiai ir funkcionaliai.
-
O jeigu vietoje vieno mygtuko padarytumėte du mygtukus?
- Taip, su dviem mygtukais – daug saugiau, trimis – dar saugiau, o su šešiais jau sudėtinga, nes to nenori prekybininkai. Šiuo metu tas tradicinis mokėjimas vykdomas 3–4 paspaudimus: banko pasirinkimas, prisijungimas prie banko, mokėjimo patvirtinimas. Paprasta ir saugu. Bet jau dabar galima patvirtinti mokėjimą be kodo, ypač kai mokamos mažos sumos. Jau galima patvirtinti mokėjimą su biometrija – iš 3 žingsnių gauname 2.
-
Kurį elementą, jūsų nuomone, lengviausia pašalinti, kad iš tų 3 mygtukų liktų 2?
- Didieji bankai jau tai turi. SEB bankas visus mokėjimus iki 30 eurų leidžia patvirtinti neįvedus kodo. Tai jau tiesiog paspaudimas, o ne kažkoks kodo įvedimas ir kodų generatoriaus arba mobilaus parašo ieškojimas. Mes per paskutines 2 sav., kada paleidome šitą produktą, pastebėjome, kad 68 proc. visų mokėtojų tai noriai daro.
-
Ar kažkurios Lietuvos e. parduotuvės tai testavosi?
- 150 Lietuvos e. parduotuvių, kuriose yra įdiegti mokėjimai per SEB banką, tikrai tą turi.
-
O „Neopay“ sprendimas ir yra tas atvejis?
- Mes esame kaip banko agregatorius: prijungiame visus bankus ir vienu metu pardavėjui pasiūlome juos visus. Vietoje sutarčių su vienu, antru, trečiu banku, siekiant priimti pinigus iš jų klientų, galima sudaryti vieną sutartį su mumis ir turėti visus bankus. Ir ne tik Lietuvos, o visus, kuriuos mes esame prijungę. Tai yra 85 finansų įstaigos Baltijos šalyse ir Nyderlanduose per 1 sutartį ir per 1 prijungimą.
-
Jeigu įvardytume šiandien pagrindinį jūsų konkurentą Lietuvoje, tai jis būtų?
- „Paysera“. O, tarkime, Švedijos – „Trustly“. Konkurentai – ir kai kurie bankai, bandantys žengti į šią rinką, bet jiems kol kas sekasi ne taip gerai.
-
Konkurencija su „Paysera“ gali būti įdomi.
- Tik vienoje vietoje, nes „Paysera“ siūlo daug daugiau visokiausių paslaugų ir produktų – sąskaitos, konversijos, pavedimai ir pan. O mes siūlome tik vieną produktą – įmokų surinkimą internete. Natūralu, kad ta sritis, tas produktas yra pakankamai pelningas. „Paysera“ nenorės užleisti savo pozicijų. Tačiau jie dar tikrai turi kur kažką pakeisti ir išdirbti. Mes turime tik šitą sprendimą, todėl esame labai efektyvūs, klientams galime pasiūlyti itin mažą kainą. Trumpiau tariant, mūsų ir „Paysera“ kainynas skiriasi nuo 2 iki 10 kartų į pigesnę pusę. 10 kartų – tai ne žodžiai, tai yra konkretūs atvejai, kada, įdiegę mūsų sprendimus, klientai sutaupo 10 kartų.
-
Ar taip yra dėl to, kad greičiau vyksta apsipirkimas, ar dėl kitų priežasčių?
- Taip yra dėl to, kad ta paslauga mes konkuruojame su sprendimu, kuris buvo sukurtas prieš 15 metų – „bank link“. Jis sukurtas tuo metu, kada alternatyvų nebuvo, todėl buvo tikrai brangus. Mes pasiūlėme labai šviežią, naujausiais sprendimais paremtą paslaugą su labai lengvu kodu.
-
Ar tai yra Lietuvoje naujai diegiamas projektas?
- Tai yra europinis sprendimas. 2015 m. buvo patvirtinta antroji mokėjimų direktyva, kuri leido tai daryti, o 2019 m. ji įsigaliojo. Tai nuo 2019 m. rugsėjo mėn. tą, ką mes darome, gali daryti bet kokia e. mokėjimų įstaiga, gavusi atitinkamą licenciją, sutvarkiusi sertifikatus ir padariusi tam tikrą techninį darbą. Bet jau dabar neapsimoka, nes tada, kada mes tai darėme, viską skaičiavome tuometėmis rinkos kainomis. Dabar reikia galvoti apie mus – mūsų kainą dalinti iš dviejų, tad reikės daug ir intensyviai dirbti siekiant išbristi iš minuso.
-
Jūsų produktas – labai įdomus. Jį Lietuvos e. parduotuvėse galima išvystyti greitai.
- Šiuo metu 50 Baltijos šalių e. parduotuvių jau yra įdiegusios šį sprendimą. Kiekvieną mėnesį mes atliekame daugiau nei 600 tūkst. transakcijų. 70 proc. Lietuvos internetinių bankų naudotojų jau bent vieną kartą yra mokėję per mūsų sistemą. Paslaugai yra 1,5 metų. Šie skaičiai yra nauji – 2020 m. rugsėjo mėn.
-
O jūs pats perkate internetu?
- Taip.
-
Kokios yra jūsų TOP 5 mėgstamiausios e. parduotuvės?
- Aš stengiuosi rinktis savo klientų e. parduotuves. Koks bebūtų gražus TOP 5, bet jeigu yra galimybė kažką nupirkti iš klientų, tokiu būdu aš tiesiog atiduodu jiems skolą: jie perka iš manęs, aš perku iš jų. Todėl dažniausiai toks mano pasirinkimas.
-
Kaip suprantu, tas TOP 5 yra partnerių. O iš ko mokotės? Kaip keitėsi jūsų pirkimo įpročiai pirmojo karantino pavasarį metu?
- Stipriai nesikeitė, nes iš tikrųjų aš jau seniau atradau pirkimą internetu – iš ten jau manęs niekas neišvarytų, tuo labiau dabar, kai tai susiję su darbu. Kiekvienas pirkimas man yra eksperimentas, nauja patirtis, kuria aš dalinuosi su kolegomis. Dažnai darau pirkimo istorijos momentines ekrano kopijas. Iš jų matyti, kaip atrodo kažkoks mokėjimų sprendimas, kaip viskas juda, kur yra geriau arba prasčiau negu pas mus. Klausimai konkurentams, kurie galbūt dar neatėję į Lietuvą dėl vienokių ar kitokių žingsnių iš kliento pusės irgi daug ką atneša, todėl man apsipirkimas yra tas pats darbas.
-
O ką jūs rekomenduotumėte Lietuvos verslams besiruošiant Kalėdoms?
- Besiruošiant Kalėdoms, jeigu viskas veikia, aš rekomenduočiau nieko nekeisti, nes pasikeitimų laikotarpis ir laikas po jo gali būti pats sudėtingiausias. Ir mes artimiausiu metu planuojame bendrauti su Lietuvos e. komercijos atstovais suprasdami, kad jie jau vystys kalėdinę prekybą ir orientuotis į kitus verslus, kurie renka įmokas internete. Draudikams, komunalininkams Kalėdos – nė motais, o e. komercija kalėdiniu laikotarpiu apie nieką negalvoja, kaip tik apie pardavimus. Ir jeigu viskas gerai sekasi, tuo laikotarpiu geriau viską palikti taip, kaip yra.
-
Dėkojame už pokalbį!
