2021 m. konferencijoje E-komercija 2021 dalyvavo Audrius Rutkauskas – SEB inovacijų vadovas. Praeityje A. Rutkauskas prisidėjo prie Lietuvos inovacijų ekosistemos kūrimo, dirbo su didelių organizacijų veiklos tobulinimo projektais JK bei vadovavo projektams dirbtinio intelekto startuolių įmonėje. Savo pranešime jis aptarė vieną aktualiausių e-komercijos temų šiuo metu – tvarumą. A. Rutkauskas pasidalino atsakymais į klausimus kam e. prekyboje reikalingas tvarumas, kodėl jis svarbus ir kaip įgyvendinti tvarumo principus? Po pranešimo kelis papildomus klausimus uždavė „APG Media“ darbuotoja Karolina Slovcovaitė.
1. Koks bus ateinančių poros metų pagrindinis trendas e-komercijos tvarumo nišoje?
Pagrindinė tendencija yra tai, kad vartotojas tampa labiau informuotas ir pradeda proaktyviai žiūrėti į tvarias prekes, ko ankščiau nebuvo. Ateinantys informaciniai šaltiniai iš EU ir iš didžiųjų prekinių ženklų parodo, kad vartotojas bus labiau edukuojamas ir, žiūrint į dabartines statistikas, vis daugiau dėmesio atkreips į tvarias prekes bei bus pasiryžęs mokėti už tas prekes daugiau. Tai yra svarbus momentas. Per ateinančius keletą metų matysime tvarumo tendenciją įsisiūbuojant vis labiau.
2. Jūsų nuomone, ar pirkėjai jau yra pasiruošę daryti kompromisus savo apsipirkimo įpročiuose (pvz. mokėti didesnę kainą už tam tikrus produktus) vardan tvaresnės apsipirkimo patirties, ar kol kas visa našta paliekama ant paslaugos tiekėjo pečių?
Žiūrint į pasaulines tendencijas yra labai smagu matyti, kad jaunesnioji karta įeina į rinką. Jaunesnieji yra apie 75% labiau linkę žiūrėti į tvarumą, kol senesnė karta vos 35-40%. Beveik dvigubas efektas. Visi jie jau dabar yra tie vartotojai, kurie pasiruošę mokėti daugiau už tvarias prekes. Tačiau turime atkreipti dėmesį į tai, kad nebūtų „greenwashinimo”, kai prekės ženklas skelbiasi tvariu tik dėl eko pakuočių ar tam tikros vienos eko žinutės. Tai nėra teisingas priėjimas prie klausimo. Turime žiūrėti holistiškai. Vartotojai nėra kvaili, jie edukuoti ir toliau reikalaus vis daugiau. Laimės tie, kurie jau dabar pradeda dėti pastangas ties tapimu tvaresniais prekių ženklais.
3. Jei verslo tikslinė auditorija yra jaunesnė karta, tai tvarumu jau reikėjo pasirūpinti vakar, o jei vyresnė, tai bent jau šiandien, taip?
Bent jau šiandien. Ir tos tendencijos tikrai niekur nesitrauks. Žinutė tokia, kad daug kas jau ankščiau kalbėjo apie klimato kaitą ir tvarumą, tačiau tik dabar yra tas momentas, kai iš reguliatorių, EU ir lokalių valstybės iniciatyvų ateina paskatinimas. Pavyzdžiui, Olandijoje „Shell” buvo įpareigoti mažinti CO2 emisijas. Nenustebčiau, jei atsirastų įvairūs reguliaciniai įstatymai, kurie pradės riboti, kiek prekių ženklai išleidžia CO2.
4. Ar tvarumo tendencija jau yra pilnai ant kojų kažkurioje rinkoje? Ar Lietuvoje ji dar atsilieka?
Faktas toks, kad tvarumas yra labai komplikuotas hipoterminas, apimantis labai daug. Nei viena valstybė dar negali pasigirti, kad jų prekyba yra švari jau 100%. To nebus dar 10 metų. Kai kurios valstybės eina greičiau, o kai kurios atsilieka. Mes esame viduryje. Tvarumo tendencijos tik dabar prasideda Lietuvoje ir jau matome tam tikrus prekinius ženklus, kurie gaudo vartotoją per tvarumo kampą ir nemažai į tai investuoja.
5. Kalbant apie verslo investicijas į tvarumą, kaip kol kas šiame etape sekasi didesniems ir mažesniems verslams?
Mažesni verslai turi vieną iš didžiausių galimybių. Kaip konkuruoti? Per kainą, kokybę, kliento patirtį. Atsiranda dar viena sritis – per tvarumą. Tačiau tuo reikia užsiimti, o ne tik “greenwashinti”. Reikia dėti pastovias pastangas ir turėti užsibrėžtus tiklsus. Žiūrint į klientų lojalumą pasaulinėse rinkose, tvarumas yra antroje vietoje. Ši tendencija dažnai paskatina vartotoją grįžti į prekės ženklą ir pirkti vėl, tapti lojaliu. Mano požiūriu, tai labai stiprus signalas e-komercijos verslams.
Greenwashing – procesas, kurio metu prekinis ženklas skleidžia klaidingą informaciją apie buvimą tvariu.
