2021 m. konferencijoje E-komercija 2021 dalyvavo Aurelijus Valeiša. Šiuo metu jis dirba Wayfair.com įmonėje, kurioje vadovauja techninėms komandoms tiekimo grandinės srityje. A. Valeiša interneto srityje dirba jau 15 metų, tad puikiai supranta e-komercijos procesus. Savo pranešime jis aptarė vieną pagrindinių klausimų kuriant e-komercijos įmonę – nuomoti, pirkti ar daryti savo? Po pranešimo kelis papildomus klausimus uždavė „APG Media“ darbuotoja Karolina Slovcovaitė.
2. Labiau apsimoka rinktis populiarią turinio valdymo sistemos platformą, ar kurti patiems?
Sudėtingas atsakymas, tačiau žiūrint į perspektyvas Lietuvos rinkoje, daugelyje atvejų geriau pradėti nuo kažko paprasto – nuomotis, nusipirkti platformą ir pažiūrėti, ar tai veikia. Jei yra atrakcija tavo produktui, galima greitai paimti ir kurti sistemas. Manau, tai svarbiau tokioje rinkoje kaip Lietuva, kuri dar kuriasi. Ateiti laiku ir pradėti nuo kažko yra geriau negu visai nepradėti ir laukti.
3. Jau paruošti sprendimai labiau tinka jaunam verslui ar senam?
Vėlgi, žiūrint iš didesnio verslo perspektyvos, yra tam tikri dalykai, kurių neverta daryti savo platformoje. Nebūtinai kalbant apie pačią platformą, bet labiau kalbant apie įrankius vykdant tą verslą. Tarkim – mokėjimo sistemos. Vidutinio dydžio įmonėms jos yra labai geras dalykas. Didelio dydžio įmonės jau gali bandyti kurti savo mokėjimo sistemas, nes procentai, kuriuos sutaupai, yra pakankamai dideli. Bet žinoma, viskas priklauso nuo ambicijų. Jei jūsų ambicija yra tapti didžiausiu Lietuvoje, Europoje, kodėl nepradėjus kurti iš karto?
4. Kaip yra su skirtingomis rinkomis bei tampant nauju žaidėju naujoje rinkoje? Ar tokiu atveju yra geriau taupyti kaštus ir rinktis kažkokią platformą, ar geriau ieškoti savo sprendimų?
Priklauso nuo to, ar apskritai esi naujas žaidėjas rinkoje, be patirties. Jeigu esi žaidėjas, jau padaręs sėkmę, tai verta kartoti savo techninę platformą, kuri jau yra išbandyta. Galime naudoti pavyzdžius Lietuvoje – About You, Zalando – abu naudoja technines platformas, kurias jau yra išbandę kitose rinkose. Nemanau, kad jie būtų galėję išsiplėsti į šią rinką, jei nebūtų pastatę visko ant savų platformų.
5. Kaip yra su dideliais prekiniais ženklais (pavyzdžiui, „Kylie Cosmetics”), kurie naudoja partnerių platformas ir kol kas nekuria savo platformų? Ar tai reiškia, jog jie neplanuoja plėstis į kitas rinkas?
Priklauso nuo įmonės fokuso ir ekspertizės. Jei vadovai bei akcininkai labiau pažįsta standartinį verslą ir nelabai supranta techninių dalykų, jiems geriau fokusuotis į produkciją, komerciją, verslinį modulį, o ne į techninį platformų kūrimą. Turime pavyzdį su IKEA, kurie daro įspūdingą verslą visame pasaulyje, bet nėra tokie sėkmingi e-komercijos srityje. Jie turi apie 500 programuotojų, bet su jais nieko nesiekia. Jokiu būdu stipriai nekritikuoju, tiesiog jų vadovybė nebuvo techninė. Tas dabar labai stipriai keičiasi ir, manau, tai jie pasivys, nes turi stiprius pagrindus. Vėlgi viskas atsimuša į tai, ar įmonės strategija yra fokusuotis į ką jie moka geriausiai. Manau, kas liečia kosmetiką ir panašius dalykus, norint augti ateityje bus būtina pereiti prie savo platformų kūrimo.
6. Ar yra viena funkcija, kuri tiktų nepriklausomai nuo įmonės dydžio ir situacijos? Ko nerekomenduotumėte atiduoti išorės ekspertui ar automatizacijai?
Turbūt ne. Bet viskas priklauso nuo įmonės specifikos. Yra labai nemažai funkcijų, kurių niekada neapsimokėtų daryti pačiam. Pavyzdžiui, įvairūs standartiniai verslo procesai, HR programinė įranga ir panašiai. Tai yra tokie produktai, kurie standartiškai palaiko įmonės gyvenimą, tad nėra prasmės į juos investuoti. Bet procesų, kurie atlieka verslo diferencijavimą (tarkim klientų patirties tobulinimas), niekada niekam neatiduočiau ir ties tuo dirbčiau pats.
