G. Balserytė: „Svarbiausia – suprasti, kas internete skatina vartotojus pirkti arba nepirkti, kas juos motyvuoja“

2020 m. konferencijoje E-komercija dalyvavo interneto technologijų ir tyrimų įmonės „Gemius Baltic“ Šiaurės Europos regiono vadovė Gryta Balserytė. Ji skaitė pranešimą „Pirkėjų įpročiai: kas pasikeitė per trejus metus ir per vieną karantino mėnesį?“ Po panešimo pašnekovei papildomų klausimų uždavė „APG Media“ darbuotojai.

  • Gryta, gal galite papasakoti, kokias pamokas reikia išmokti e. verslui COVID-19 kontekste ir kaip reikėtų pasiruošti Kalėdoms?

  • Na, visų pirma reikia iš COVID-19 pasiruošti tokias pamokas: suprasti, kas internete skatina vartotojus pirkti arba nepirkti, kas juos motyvuoja, ko jie bijo, kas jiems patinka. Kiekviena e. parduotuvė turi savo tikslinę auditoriją, tad reikėtų analizuoti kiekvienos tikslinės auditorijos motyvus pirkti arba nepirkti internete, kas ją stabdo ir kas skatina. Automatiškai žinodami šitą informaciją, žinodami savo pirkėjus ir jų tam tikras baimes ir tam tikrus motyvus, galite žymiai palankiau arba patraukliau pristatyti savo prekes ar paslaugas kalėdiniam laikotarpiui. Kaip ir kalbėjome, galbūt tai greitas pristatymas, geresnė kaina, specialus kuponas, nuolaida ar dar kažkokia pridėtinė vertė. Tai žinant galima tiesiog būti maksimaliai užtikrintam, kad jums pasiseks.
  • Minėjote greitą pristatymą, kuponus, nuolaidas. Kas jus pačią perkant labiausiai skatina paspausti ant reklamos ir atlikti pirkimo veiksmą?

  • lLabiausiai mane skatina pati prekė ir paslauga. Kai jau žinau, ko norėčiau, ieškau informacijos. Man kartais svarbu prekę apžiūrėti gyvai, bet tai nereiškia, kad aš ją iš karto ir nusipirksiu.Renkantis prekę, kurią turi daugelis e-parduotuvių , man svarbiausia kaina – kur tą prekę galiu įsigyti pigiau. Iš kitos pusės, renkantis paslaugą man svarbi kokybė – tiek draugų, tiek pažįstamų, internete esantys atsiliepimai. Jau tada ta kaina nėra tokia aktuali. Kai perki paslaugą, nori kokybiškai dirbančio žmogaus, kuris tau tą paslaugą suteiks.
  • Perkant internetu prekes galima grąžinti. Ar jūs pati esate pasinaudojusi grąžinimo paslauga?

  • Tiesą sakant, grąžinti tenka labai retai. Jeigu gaunu prekę, kuri galbūt ne visai atitiko mano lūkesčius, neskubu jos grąžinti, nes galvoju, kad gal aš tiesiog per mažai pasidomėjau preke. Jeigu su preke tikrai kažkas negerai, negaliu ja naudotis, be abejo, noriu ją grąžinti. Bet taip per paskutinius 2 m. yra atsitikę gal vieną kartą.
  • Aš jūsų to klausiu todėl, kad yra tam tikros šalys, kurios labiau linkusios grąžinti internetu įsigytas prekes.

  • Iš tikrųjų yra tokios šalys. Pažįstu ne vieną žmogų iš Vakarų ar Šiaurės Europos, kuriems tai yra įprasta. Jie išsirenka tam tikrą prekę (kaip, pavyzdžiui, drabužį – vyriškus marškinius) ir užsako 3 skirtingus tų pačių marškinių dydžius. Jie pasimatuoja, sako: „Šitas man yra geriausias.“ Ir dvejus grąžina. Jiems tai yra natūralu. Tiesiog jie prekybą internetu šiek tiek išplėtė: ne iki tiek, kad „aš perku tiktai tai, ko man reikia, bet aš tiesiog noriu pasimatuoti, kad nereikėtų eiti į parduotuvę“. Taip, tai yra kitas būdas pirkti.
  • O tai jeigu tokie lietuviški prekių ženklai, kurie turi savo e. parduotuves ir yra įsitvirtinę Lietuvoje, norėtų plėstis, augti, kokius namų darbus siūlytumėte jiems pasidaryti pačioje pradžioje? Kokie turėtų būti pirmi 3 namų darbai prieš jiems išeinant už Lietuvos ribų?

  • Vėlgi labai sunku apibendrinti, kalbant apie visas kategorijas.
  • Pavyzdžiui, patalynė.

  • Kas svarbu? Tai turbūt įsiklausyti į interneto pirkėjų lūkesčius, pažiūrėti, kokia yra konkurencinė aplinka, pasirinkti geriausią platformą tai prekei pristatyti, na, ir tada trečioje vietoje jau turėtų būti reklama – kaip norima pasiekti tuos vartotojus. Aišku, būtų gerai žinoti, kas yra tikslinis vartotojas bent jau pagal amžiaus grupę, pagal lytį, pagal dar kažkokius kriterijus, kad galėtumėte pritaikyti reklamą ir padaryti ją kuo efektyvesnę.
  • O kuo skiriasi vartotojai ir pirkėjai Baltijos regione? COVID-19 laikotarpiu išryškėjo kažkokie skirtumai?

  • Taip, šiek tiek išryškėjo. Apie tai aš šiandien ir parodžiau keletą skaidrių. Vėlgi mes matome, kad Estijoje yra mažiausiai naudojami grynieji pinigai, palyginus su Lietuva ir Latvija. Taip pat matome, kad prekių, kurias užsakinėjo skirtingų Baltijos šalių gyventojai, kategorijos pasikeitė. Tai tiesiog reikia žiūrėti pagal kiekvieną statistiką ir vertinti individualiai, nes tų skirtumų yra visuomet.
  • Ar, COVID-19 pasibaigus, mes grįšime į tą žemesnį e. komercijos vartojimo lygmenį, ar tai, kas dabar yra, jau naujas status quo?

  • Na, aš manau, kad e. komercijos paslaugos tikrai tiktai augs. Taip, galbūt karantinas šiek tiek pristabdė, iškilo visai kitokios parduotuvės, kurių paslaugų reikėjo. Mes matome Barbora.lt šuolį į priekį, nes tai buvo vienintelė alternatyva kovo mėn. maisto pristatymui į namus. Bet taip pat matome, kad turime „Rimi“, „Iki“, kitas parduotuves, kurios įžengė į šitą rinką.
  • Kuri jūsų mėgstamiausia parduotuvė ir kodėl?

  • Tiesą sakant, mano mėgstamiausia yra Barbora.lt dėl to, kad mes iš jos prekes užsakinėjome pakankamai ilgai ir čia susigeneravo toks įprotis. Bet, tiesą sakant, porą kartų esu pabandžiusi ir „Rimi“ e. parduotuvę.
  • Labai ačiū už jūsų pranešimą ir atsakymus!

Pasidalinkite įrašu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *