2021 m. konferencijoje E-komercija 2021 dalyvavo Matas Pocius – NFQ.email komandos vadovas. M. Pocius yra sukaupęs daugiau nei 10-ies metų patirtį ir šiuo metu padeda verslams patekti tarp TOP pardavimo kanalų. Savo pranešime jis aptarė naujienlaiškius, automatizacijas ir kaip tai gali tapti didžiausiu pajamų šaltiniu e-komercijos verslams. Po pranešimo kelis papildomus klausimus uždavė „APG Media“ darbuotoja Karolina Slovcovaitė.
1. Kokie yra pagrindiniai elementai el. rinkodaros kanale, kurie padeda išsiskirti „Juodojo išpardavimo” komunikacijose?
Elektroninio pašto rinkodaros kanale naujienlaiškiai sudaro didžiąją pajamų dalį – du trečdalius. „Juodojo penktadienio” komunikacija daugiausiai ir vyksta tuose naujienlaiškiuose. Savo pranešime apžvelgiau praėjusių metų „Juodojo penktadienio” naujienlaiškių aktyvumą rinkoje. Matėme, kad jau spalio viduryje e-komercijos žaidėjai pradėjo komunikuoti apie išankstinį išpardavimą (kuris vyko tik lapkričio pabaigoje). Taip buvo generuojami pardavimai. Na, o pagrindinė komunikacija prasidėjo vos savaitė prieš išpardavimą. Mano rekomendacija būtų ankstinti komunikaciją ir išnaudoti žinutę, kurios mes, vartotojai, laukiame. Toliau galima tą pačia komunikaciją panaudoti automatiniuose laiškuose ir taip suaktyvinti visą kanalą – ne tik du trečdalius, bet ir likusią dalį.
2. Rekomenduojate pradėti naujienlaiškių komunikaciją prieš mėnesį, bet kaip yra iš tiesų? Kada visgi reikia pradėti? Gal užtektų 2 savaitės prieš?
Iš esmės, 3-4 metus matėme, kad išlošdavo tie žaidėjai, kurie siųsdavo naujienlaiškius savaitę prieš išpardavimą. Šią bangą pasigavo ir kiti žaidėjai, tad dabar tai nieko nebenustebina. Tai matyt, kalbant apie paankstinimą, 1.5-2 savaitės yra tas metas, kai reikėtų pradėti kurti komunikaciją. Galima įdėti žaidybinius elementus, atgalinį laikmatį, specializuotas reklamas ir panašiai. 2 savaitės – optimalu.
3. O Lietuvoje gyvename pagal tarptautinį e-komercijos kalendorių ar visgi atsiliekame savo rinkoje ir savaitė prieš „Juodajį penktadienį” vis dar skaitytųsi ankstyva komunikacija?
Tie vėjai ateina pas mus šiek tiek paveluotai. Ta pati lapkričio mėnesio ‘Single days’ šventė pas mus atsirado visai neseniai, o vakaruose jau seniai egzistuoja. Tad su kai kuriomis akcijomis tikrai vėluojame. Tačiau su „Juodojo penktadienio” komunikacija viskas normoje ir jau pilnai pasivijome vakariečius. Gal kūrybiškumo prasme mes šiek tiek ir atsiliekame, bet tai riboja mūsų rinka, biudžetai kampanijoms.
4. Kokią įtaką šiais metais privatumo politikos pokyčiai darys naujienlaiškių kanalui. Ar verslai gali pasiruošti?
Jei kalbame apie Apple atnaujinimus, tai tiems verslams, kurie išnaudoja e.paštą paviršutiniškai, įtakos nebus. Jie tais metais pamatys tiesiog geresnį naujienlaiškių ‘open rate’. Tačiau tiems verslams, kurie iš naujienlaiškių daro išvadas, sumažės auditorija. Reikės daugiau darbo.
5. Ar Google slapukų pakitimai neiškelia naujienlaiškių, email marketingo svarbos?
Google ir Facebook slapukų deaktyvacija tikrai susvarbino šitą kanalą. Apskritai, verslai pakreipė savo požiūrį į nuosavus kanalus, o iš nuosavų komunikacijos kanalaų mes turime ne tiek ir daug – e.paštą, telefono numerį, tradicinius laiškus, blogus, Youtube kanalus. Nuosavų komunikacijos kanalų nedaug, tad jei norime diversifikuoti savo veiklą, turime atsisukti į e. paštą. Pajautėme didesnį dėmesį ir Google slapukų atnaujinimai davė tikrai papildomo darbo e.pašto specialistams. Naujienlaiškiai dažnai atrodo paprasta sritis, bet taip tikrai nėra ir būtina įdėti daug darbo į jų kūrybą.
6. Kodėl kai kurie verslai, kurie jau turi sukaupę visai nemažas kontaktų duomenų bazes, dar neturi naujienlaiškių ekosistemos ir šio kanalo neišnaudoja? Kokie faktoriai bei mitai juos sustabdo?
Dalis verslų yra atradę savo sekmės modelį ir stipriai nežiūri į skaitmeninius kanlaus ir jų efektyvumą. Tačiau, jei turime ribotą kiekį skaitmeninio marketingo specialistų, naujienlaiškiai vistiek turėtų būti top sąrašuose. Yra e-parduotuvių, kurių kolektyvas turi labiau tradicinį mąstymą ir neretai iš jų išgirstame žodžius ‘mes spamo nesiunčiame’. Bet visiems varotojams tam tikra naujienlaiškių dalis atrodo kaip spamas (laiškai be sutikimo ar ne tai, kas pažadėta). Visi vertina per savo perspektyvą, o ne per tai, kad šio kanalo pagalba galima sugeneruoti trečdalį pajamų. Kita dalis yra tai, kad naujienšlaiškiai reikalauja resursų, turinio kūrimo ir, jei kūrinys nėra lengvai generuojamas tuose prjektuose, natūralu, kad turime įsitraukti į tolesnius skaitmeninius kanalus ir naujienlaiškiai tampa galvos skausmu. Trečia dalis – techniniai iššūkiai. Naujienlaiškiai siunčiami, bet ne automatizacijos. Dažnai atomatizacija atrodo per sudėtinga, neatrandama IT resursų. Tačiau tikrai verta įdėti dalį automatizacijos, kuri generuoja didžiausią apyvartą. Nereikia nuversti visų kalnų vienu metu.
